Atranka į „EuroBasket 2011” baigiasi jau šį penktadienį

Iki kovo 25 dienos – būtent tiek laiko turi užpildyti savanorio anketą ir tapti „EuroBasket 2011“ buriamos savanorių komandos dalimi.

Šių metų rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. Lietuvoje bus suburtos didžiausios sporto savanorių pajėgos Europoje: net 2000 atrinktųjų turės progą iš arti pamatyti Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011”) virtuvę bei prisidėti prie sėkmingo   jo įgyvendinimo.

Iš visų užpildžiusių anketą bus atrinkti 2000 asmenų, savanoriausiančių Europos čempionato renginiuose. Kviečiami savanoriauti asmenys bus informuoti iki balandžio mėn. vidurio ir pakviesti į pirmąjį savanorių mokymų etapą balandžio 29 d. Kaune.

Po šių mokymų bus atrinktas reikiamas savanorių skaičius ir su jais bus pasirašytos savanorių sutartys. Savanoriai susipažins su miesto savanorių koordinatoriais, kurie koordinuos jų darbą kiekviename mieste.

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmą kartą Europos istorijoje jame dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos.

Savanorių atranką į Europos vyrų krepšinio čempionatą organizuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) su „EuroBasket 2011” organizaciniu komitetu.

Tuo pačiu kviečiame prisijungti ir prie „EuroBasket 2011” savanorių grupės Facebook’e – http://www.facebook.com/EuroBasket2011.Savanoriai

Valdybos nariai atvirai apie save ir savanorystę

Visai neseniai išrinkta naujoji valdyba jau pradėjo savo darbus. Susirinkimų metų tariamasi dėl naujų renginių, dėl artėjančių futbolo rungtynių, dėl priimtos deklaracijos likimo ir kitais svarbiais klausimais.

Nutarėme trumpam į šalį patraukti darbus ir paklausti valdybos narių – kaip jie prisijungė prie mūsų organizacijos, ką mano apie savanorystę ir ką dar įdomaus galėtų papasakoti apie save.

Erikos Laurinavičiūtės, Manto Valukonio, Indrės Komisaraitytės, Rimos Proscevičiūtės ir Mykolo Krasnicko prašėme atsakyti į kelis klausimus – visų pirma trumpai papasakoti apie save, papasakoti, kaip prisijungė prie „Sporto savanorių sąjungos“, kas jam yra savanorystė bei kokią įsivaizduoja „Sporto savanorių sąjungą“ po 10 metų. Pateikiame Jums visus kalbintų žmonių atsakymus.

Erika Laurinavičiūtė:
Trumpai (arba ilgiau) apie save.
Be komentarų 🙂
Kada prisijungei prie Sporto savanorių sąjungos?
Nuo 2005 m.
Kaip sužinojai apie šią organizaciją?
Esu viena iš jos įkūrėjų.
Kas Tau yra savanorystė?
Dalis laisvalaikio.
Kuo Tave žavi savanorystė?
Geras darbas, savęs realizavimas, renginys „iš vidaus“, naujos pažintys.
Kokią įsivaizduoji Sporto savanorių sąjungą po 10 metų?
Turinčią daugiau nei 1000 pastovių narių, savanoriaujančių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Indrė Komisaraitytė:
Trumpai (arba ilgiau) apie save.
Studijuoju Kauno kolegijoje Įmonių ir įstaigų administravimą. Taip pat trečius metus esu Sporto savanorių sąjungos narė.
Kada prisijungei prie Sporto savanorių sąjungos?
Prie Sporto savanorių sąjungos prisijungiau 2009m. pradžioje.
Kaip sužinojai apie šią organizaciją?
Apie šią organizaciją sužinojau iš draugo, kuris taip pat yra sporto savanoris.
Kas Tau yra savanorystė?
Savanorystė man yra veikla, kuria užsiimu su dideliu entuziazmu, nes čia ne tik galiu prisidėti prie renginių organizavimo, bet ir tobulėti kaip asmenybė. Savanoriaudama aš įgyju patirties, kurios galbūt negalėčiau įgyti niekur kitur.
Kuo Tave žavi savanorystė?
Savanorystė mane žavi tuo, kad čia galima įgyti daug patirties, kuri, tikiu, vėliau labai pravers susidūrus su kliūtimis asmeninėje ir profesinėje veikloje. Taip pat čia sutinku bendraminčių, kurie savo laisvalaikį nori praleisti turiningai ir įdomiai. Žinoma, žavesio savanorystei prideda ir tai, kad savanoriaudama turiu galimybę sudalyvauti įdomiausiuose renginiuose ir iš arčiau susipažinti su renginių organizavimo ypatumais.
Kokią įsivaizduoji Sporto savanorių sąjungą po 10 metų?
Įsivaizduoju, kad po 10 metų Sporto savanorių sąjunga bus išsiplėtusi ir žinoma visoje Lietuvoje. Ji turės nuolatinių savanorių kiekviename mieste (arba bent jau didžiausiuose miestuose). Mes bendradarbiausime su daugeliu sporto federacijų, sporto renginių organizatoriais. Ir joks sporto renginys neapsieis be Sporto savanorių sąjungos narių pagalbos.

Mantas Valukonis:
Trumpai (arba ilgiau) apie save.
Labai sunku kalbėti apie save 😀
Kada prisijungei prie Sporto savanorių sąjungos?
Faktiškai prisijungiau per 2005 m. vykusį lengvosios atletikos čempionatą. Vėliau buvau kiek apleidęs savanoriavimą, todėl formalus prisijungimas įvyko kiek vėliau. 2005 m. dar savanoriavau rudenį Vilniuje vykusiose futbolo rungtynėse Lietuva – Bosnija ir Hercogovina. Tuo mano savanoriška veikla kuriam laikui ir baigėsi, į savanorystę grįžau maždaug 2006 m. rudenį.
Kaip sužinojai apie šią organizaciją?
Atsitiktinai vaikščiojant prie S. Dariaus ir s. Girėno sporto centro pamačiau žmonių sujudimą. Pasiteiravus, kas jie tokie sužinojau, kad, tai – savanoriai padedantys ruoštis netrukus turėjusiam prasidėti lengvosios atletikos čempionatui. Nusprendžiau ir pats prisidėti prie savanoriškos veiklos ( vienas iš argumentų, buvo tai, jog visada norėjau pamatyti, kas yra rašoma ant tarptautinių varžybų akreditacijos kortelės 🙂 )
Kas Tau yra savanorystė?
Savanorystė, tai dar viena iš keleto mane dominančių veiklų. Kadangi nesu labai aktyvus savanoris, todėl negalėčiau teigti, jog tai hobis, gal greičiau laisvalaikio praleidimo būdas.
Kuo Tave žavi savanorystė?
Galimybe padėti. Taip pat labai vertinu bendravimą tarp savanorų kuris būna stambesnių, keletą dienų trunkančių renginių metu. Savanorystė suteikia unikalią galimybę pamatyti renginio užkulisius bei prisidėti prie renginių organizavimo. Žinoma, kartais savanorystė tampa vienintele ir unikalia galimybe pamatyti renginį ar sporto varžybas 🙂
Kokią įsivaizduoji Sporto savanorių sąjungą po 10 metų?
Kaip ir dabar padedančią organizuoti įvarius renginius, tačiau neapsiribojančia vien pagalba. Manau savanorių sąjunga taps kai kurių visuomeninių renginių pagrindine organizatore. Taip pat, įsivaizduoju, jog daug dėmesio bus skiriama seminarų ir mokymų organizavimui per kuriuos bus supažindinama su savanoriška veikla, perteikiama savanoriavimo patirtis bei renginių organizatoriams pasakojama apie savanoriško darbo organizavimo principus. Manau, jog bus kur kas didesnė galimybė savanoriauti užsienio šalyse, dėl glaudesnio savanorių sąjungos ir užsienio šalių organizacijų bendradarbiavimo bei dėl didesnių sporto savanorių sąjungos finansinių galimybių.

Rima Proscevičiūtė:
Trumpai (arba ilgiau) apie save.
Tikriausiai pirmas žingsnis prisistatant vardas, taigi esu RIMA, negaliu pamiršti ir savo mylimos pavardės – PROSCEVIČIŪTĖ :). Pasaulį išvydau 1987 metų žiemos pusnyje (na jei nepažįstamo dėdės VOLGA tai tikrai būtų pusnyje :)). 2009 metais baigiau Lietuvos kūno kultūros akademiją ir tapau visuomenės sveikatos specialiste. Šiuo metu dirbu Kūno kultūros mokytoja ir Mokyklos sveikatos specialiste gimnazijoje. Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti svajonę dirbti su vaikais, prisidėti prie jų ugdymo ir pasaulio pažinimo, kiekvieną dieną augu kartu su jais. Tačiau be darbų yra ir laisvalaikis, kurio neįsivaizduoju be aktyvaus laisvalaikio (kelionių, žygių, sportinių žaidimų), knygų, bendravimo, maisto ir miego 🙂 Liko nepaminėta dar viena laisvalaikio dalis SAVANORYSTĖ. Palaikau ir skatinu visas savanorystės formas tas apie kurias žinau ir tas apie kurias tik sužinosiu 🙂 Didžiuojuosi esanti SPORTO SAVANORIŲ SĄJUNGOS nare 🙂
Kada prisijungei prie Sporto savanorių sąjungos?
Prie 3S prisijungiau 2008 metų rudenį, išgirdusi iš dėstytojo pasiūlymą važiuoti savanoriauti į Marijampolėje vykusias Lietuva-Austrija futbolo rungtynes, kaip gi gali atsisakyti tokio pasiūlymo, jei namuose laukia tik vakaras su studijų knygomis :). Taip ir įsitraukiau į naują man savanorystės formą -SPORTO SAVANORYSTĘ (3S veiklą) :). Ir dėl to labai džiaugiuosi!
Kaip sužinojai apie šią organizaciją?
Apie 3S sužinojau iš LKKA dėstytojo S.Kavaliausko! O dabar Jis jau mūsų pirmasis Garbės narys 🙂 Ačiū Jam už tai.
Kas Tau yra savanorystė?
Atsakysiu galbūt šiek tiek savanaudiškai kas man yra SAVANORYSTĖ 🙂 Man tai maloni veikla (kartais ganėtinai nelengva) be atlygio, tai gyvenimo būdas, kuris mane daro geresniu žmogumi. Šiame materialiame pasaulyje SAVANORYSTĖ tai dar likęs humaniškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas su šypsenomis ir tuo puikiu jausmu viduje 🙂
Kuo Tave žavi savanorystė?
Žaviausias SAVANORYSTĖS bruožas tikriausias tas – SAVAS NORAS eiti, daryti, padėti, nesitikint nieko mainais, tačiau gaunant patį geriausią atlygį – AČIŪ. Tikras SAVANORIS, manau, visur juo ir bus. Viešajame transporte padės močiutei išlipti, einant parke pakels numestą šiukšlę, išgirdęs pagalbos šauksmą atsilieps ir tikriausiai pamirš ką reiškia gyvenime žodis NE, kai kam nors prireiks pagalbos :).
Kokią įsivaizduoji Sporto savanorių sąjungą po 10 metų?
Sunku įsivaizduoti ar numatyti kokia Sporto savanorių sąjunga bus ateityje (po 10 metų), bet tikiuosi ir linkiu, kad mūsų gretos didės, mes visi būsim aktyvus ir nešim SPORTO SAVANORIO žinią, mus žinos kaip stiprią, veiklią ir naudingą visuomenei organizaciją. Mes nuolatos turėsim naujų idėjų, dalyvausim tarptautinėje veikloje, tobulėsime, būsime nedalomas vienetas viduje 🙂

Mykolas Krasnickas:
Trumpai (arba ilgiau) apie save.
Gimiau ir augau Vilniuje. Baigęs mokyklą žinojau, kad noriu savo gyvenimą sieti su turizmu. Dėl to baigiau Turizmo ir sporto vadybos bakalauro studijas Kaune, Lietuvos kūno kultūros akademijoje.
Kada prisijungei prie Sporto savanorių sąjungos/Kaip sužinojai apie šią organizaciją?
Dar studijų laikais puikiai bendravau su sociologijos dėstytoju Sauliumi Kavaliausku. Būtent jis mane pakvietė prisijungti prie 2005 m. vasarą buriamos savanorių kompanijos Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui. Nuo to laiko įsiliejau į šią veiklą ir iki šiol nuolat stengiuosi visą savo laisvą laiką skirti „Sporto savanorių sąjungai“. Visada buvau tarp sąjungos organizacinės grupės narių, o nuo šių metų pradžios visuotinio susirinkimo narių balsavimu tapau „Sporto savanorių sąjungos“ pirmininku.
Kas Tau yra savanorystė/Kuo Tave žavi savanorystė?
Pats svarbiausias savanorystės požymis man yra tai, kad gali savo darbu padėti kitiems ar visuomenei, o už tai nieko negaudamas jaustis gerai. Man tikrai patinka padėti viskuo, kuo galiu savanoriškai. O už savanorišką veiklą, kaip mes žinome, irgi kai kas gaunama – puikus draugų ir pažįstamų ratas, didelė patirtis sporto renginių rengimo ir organizavimo srityse, džiugu, kad pats asmeniškai galiu populiarinti savanorystę savo giminių ir pažįstamų tarpe.
Kokią įsivaizduoji Sporto savanorių sąjungą po 10 metų?
Kaip „Sporto savanorių sąjungos“ pirmininkas jaučiu didelę atsakomybę už mūsų organizaciją. Mano mintyse dažnai pasireiškia tokia vizija – išlikti vienintele tokio tipo organizacija Lietuvoje ir kiekviename didesniame Lietuvos mieste turėtu Sporto savanorių sąjungos grupę/filialą. Be abejo didelė paspirtis mūsų organizacijai būtų bendradarbiavimas su kitomis užsienio sporto savanorių organizacijomis.