Kodėl Lietuvoje savanorystė sunkiai skinasi kelią?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atlikta apklausa parodė, kad nemažai žmonių nesavanoriauja arba to niekada nėra darę. Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje savanorystė sunkiai skinasi kelią – žmonėms trūksta informacijos, kur ir kaip galima savanoriauti, kur reikėtų kreiptis, kai kurie iš viso nežino, kas yra savanorystė ir kokia jos misija.

Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje SADM interneto svetainėje atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 40,5 proc. respondentų nesavanoriauja ir to niekada nedarė, 16,5 proc. anksčiau šia veikla užsiėmė, bet dabar jau nebe. 25 proc. tvirtino nuolat savanoriaujantys, o retkarčiais arba trumpose akcijose – 18 proc. respondentų.

Į klausimą, kodėl nusprendė tapti savanoriu, dauguma atsakė, kad norėjo padėti kitiems (65 proc.), kitus įkalbėjo draugai, 13,3 proc. savanorystė buvo kaip iššūkis, kurį norėjosi įveikti. Kitas priežastis nurodė 20,8 proc. Tai ir noras pakeisti pasaulį, ir savirealizacijos galimybė, ir naujos patirties, naujų įgūdžių įgijimas, prasmingas laisvalaikio leidimo būdas, galimybė savo pavyzdžiu paskatinti kitus tapti savanoriais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Tomo Čepononio teigimu, tokie rezultatai nebuvo netikėti. Bendraujant su žmonėmis iš įvairiausių šalies kampelių dažnai tenka girdėti, kad jiems trūksta informacijos apie tai, kaip tapti savanoriais, jų darbo ypatumus. Tačiau reikia pripažinti, kad yra ir kitų problemų, kurias būtina kuo greičiau spręsti.

„Viena iš jų – Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuota savanorystė. Todėl vienas svarbiausių darbų – parengti ir Seimui pateikti Savanoriškos veiklos įstatymo projektą, kuriame būtų aiškiai reglamentuota savanorystė. Sieksime, kad įstatymas ne apsunkintų savanoriškos veiklos organizavimą, bet paskatintų savanoriškos veiklos plėtrą. Šiuo metu įstatymo projektas yra rengiamas ministerijoje“, – tvirtino T. Čepononis.

Be to, anot jo, šiuo metu daugiausia savanoriais dirba jaunimas, todėl vienas iš kitų metų tikslų bus paskatinti ir vyresnio amžiaus žmones įsitraukti į savanorišką veiklą, populiarinti ir skatinti savanoriškas iniciatyvas, pateikti kuo daugiau gerosios praktikos pavyzdžių. Mes dar nepakankamai įvertiname pagyvenusio amžiaus žmonių indėlį į visuomenės gerovę, perduodant savo patirtį jaunajai kartai, organizuojant įvairiapusę pagalbą kitiems bendruomenės nariams, o ypač savo bendraamžiams.

Ministro patarėjas T. Čepononis neabejoja, kad 2011-ųjų metų išvakarėse, kuriuos Europos Komisija yra paskelbusi Savanorystės metais, identifikuotos problemos bus svarbus atspirties taškas jas sprendžiant, siekiant sudominti žmones, padedant jiems realizuoti idėjas ir pašaukimą savanoriauti.

Tokius tikslus kelti skatina ir tai, kad 60 proc. respondentų tvirtino nesavanoriaujantys, nes jiems trūksta informacijos apie savanorystę, nežino kur kreiptis, taip pat trūksta paskatinimo. 24,4 proc. mano, kad to nepajėgs ar nespės. Kiti tvirtino bandę, tačiau toje vietovėje ar tam tikroje veikloje savanorių nereikėję, dar kiti tam neturi laiko, nes yra labai užimti.

Daugiausia yra savanoriaujančių ar norinčių savanoriauti padedant vaikams (23 proc.) ir talkinti įvairiuose kultūros, sporto, visuomeniniuose renginiuose (22,5 proc.). Padėti gyvūnams ar gamtosaugos srityje siektų 17,5 proc., senyvo amžiaus, vienišiems žmonėms – 11,5 proc., nepasiturintiems – 8 proc. Kiti norėtų padėti negalią turintiems žmonėms, benamiams, infekuotiems ŽIV, alkoholio ar psichologinių problemų turintiems žmonėms, taip pat švietimo ar mokymosi srityje.

Savanoriaujantys žmonės dažniausiai teikia įvairią pagalbą jaunimui, moterims, savanoriauja šeimų judėjime, dirba neformaliojo ugdymo srityje su jaunimu, padeda senyvo amžiaus žmonėms, žmonėms, turinčiais negalią, talkina įvairiuose projektuose.

Apklausoje dalyvavo 200 žmonių. Šios apklausos rezultatai panašūs į šių metų rugsėjį tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos, kuri parodė, kad savanoriauja 20 proc. gyventojų.

Primename, kad informaciją apie savanoriavimo galimybes galite rasti pasinaudodami mūsų puslapio kairėje pusėje esančiomis nuorodomis.

„Keisk pasaulį – būk savanoris!“

„Keisk pasaulį – būk savanoris!“. Europos Komisija skelbia Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) pradžią

„Kad mūsų viltys sukurti geresnį ir saugesnį pasaulį būtų įgyvendintos, labiau nei bet kada reikės savanorių pagalbos“, – teigė Kofi Annanas. Siekdami būtent šio tikslo 100 milijonų Europos gyventojų, turinčių įvairios patirties, skiria savo laiką žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, taip pat padeda savo bendruomenėms. Pavyzdžiui: į pensiją išėjęs menų dėstytojas muziejuje lankytojams iš užsienio skaito paskaitas apie Europos meno šedevrus; aukštosios mokyklos studentas skaito knygas ligoninėje gulintiems vaikams; buvęs nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas treniruoja apylinkės futbolo komandą. Pasaulį galima keisti tūkstančiais būdų.

Siekdama atkreipti dėmesį į šias pastangas ir paskatinti daugiau piliečių prisijungti, Europos Komisija paskelbė Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) pradžią „Keisk pasaulį – būk savanoris!“.

Iš 2010 m. gegužę paskelbto Eurobarometro tyrimo matyti, kad 3 iš 10 europiečių tvirtina aktyviai dalyvaujantys savanoriškoje veikloje. Yra daug skirtingų savanoriškos veiklos apibrėžčių ir su ja susijusių tradicijų. Šiai veiklai būdingas bendras požymis – žmonėms susibūrus padėti vieni kitiems ir paremti tuos, kuriems reikalinga pagalba, naudą gauna ir visa visuomenė, ir kiekvienas savanoris. Vykdydami savanorišką veiklą žmonės įgyja žinių, ugdo įgūdžius ir stiprina savo visuomeninius ryšius, dėl to dažnai atsiranda naujų arba geresnių galimybių įsidarbinti, taip pat asmeninio ir socialinio vystymosi galimybių.

Komisija padeda jaunimui dalyvauti savanoriškoje veikloje. Europos savanorių tarnyba padeda tūkstančiams paauglių ir jaunuolių išvykti į užsienio šalis mokyti, skatinti kultūrinį sąmoningumą ir ugdyti svarbius kasdienio gyvenimo įgūdžius. Pavyzdžiui, savanoriai Kopenhagoje esančiuose namuose „Verahus“ padeda neįgaliems tų namų gyventojams atlikti kasdienius darbus. Savanoriai su šių namų gyventojais leidžia laisvalaikį – tapo, muzikuoja, žaidžia, sportuoja ir vyksta su jais į keliones.

Siekiant pabrėžti savanorių darbo svarbą, paskatinti daugiau žmonių imtis šios veiklos ir spręsti su ja susijusias problemas, Europos savanoriškos veiklos metais (2011 m.) bus siekiama keturių pagrindinių tikslų:

  • sumažinti kliūtis savanoriškai veiklai ES;
  • suteikti galių savanorių organizacijoms ir gerinti savanoriškos veiklos kokybę;
  • atlyginti už savanorišką veiklą ir ją pripažinti;
  • informuoti apie savanoriškos veiklos reikšmę ir svarbą.

Siekdama šių tikslų Komisija skatins valstybių narių institucijas ir savanorių organizacijas keistis gerąja patirtimi. Daugiausia dėmesio bus skiriama savanorių mokymui, akreditavimui ir kokybės užtikrinimui, taip pat, kad būtų veiksmingai derinamos galimų savanorių ir savanoriškos veiklos galimybės. Komisija ragins imtis naujų Europos masto iniciatyvų ryšiams užmegzti, siekdama skatinti tarpvalstybinius mainus ir savanorių organizacijų bei kitų sektorių sąveiką, visų pirma sąveiką su įmonėmis.

Savanoriškos veiklos metais bus akcentuojama šimtai veiklos rūšių bei projektų ir skatinama juos vykdyti. ES lygmeniu bus vykdomi:

  • Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.). Turas. Savanoriai metus keliaus po ES valstybes nares ir pristatys savo veiklą, taip pat kiekvienu turo etapu bendraus su politikos kūrėjais ir visuomene.
  • Europos savanoriškos veiklos metai. Pranešimai. 27 už pranešimus atsakingi savanoriai stebės 54 savanorių organizacijas ir rengs garso, vaizdo ir spausdintinius pranešimus, kurie bus skelbiami žiniasklaidoje. Metų pabaigoje bus parengtas bendrų pranešimų rinkinys, kuriuo remiantis bus sukurtas transliuoti skirtas dokumentinis filmas apie Europos savanoriškos veiklos metus ir turą.
  • 2011 m. bus surengtos keturios teminės konferencijos pagrindiniams su savanoriška veikla susijusiems klausimams aptarti: sausio 8 d. Budapešte – „Savanoriškos veiklos pripažinimas“; gegužės arba birželio mėn. – „Savanorių pagerbimas ir jų vertingas indėlis“; spalio mėn. – „Galių suteikimas savanorių organizacijoms“; gruodžio mėn. – „Baigiamoji konferencija su ateities uždaviniais susijusiems klausimams aptarti“.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su savanorių organizacijų aljansu, Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis, Regionų komitetu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos Taryba ir Jungtinių Tautų savanoriais.

Daugiau informacijos – Europos savanoriškų metų svetainėje.

Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorių diena

Nuo 1985 m. JTO sprendimu gruodžio 5 dieną minima Tarptautinė savanorių diena.

Nuoširdžiai sveikiname savo narius ir mūsų bičiulius šios dienos proga! Galime teigti, kad ši diena yra kiekvieno mūsų šventė – šią dieną galime populiarinti savanoriškumo idėjas, skleisti savanorystę kaip judėjimą ir tiesiog sveikinti vieni kitus. 🙂

Šia proga galime pasidžiaugti atliktu nauju tyrimu apie savanorystę Lietuvoje ir jo rezultatais. Tyrimas parodė, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų dalyvauja savanoriškoje veikloje, o didžioji jų dalis renkasi aplinkos tvarkymą. 61 proc. Lietuvos gyventojų lapkritį teigė per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje, parodė bendrovės „Teo LT“ užsakymu atliktas bendrovės Socialinės informacijos centro tyrimas. Prieš dvejus metus tokių žmonių buvo 48 proc.

Tyrimas atkleidė, jog daugiausia gyventojų renkasi aplinkos tvarkymą – ją savanoriškai ir be atlygio savo laisvalaikiu tvarkė 74 proc. respondentų. Kiek mažiau – 38 proc. – padėjo senyvo amžiaus žmonėms, 35 proc. – padėjo jaunimui ar vaikams, 32 proc. padėjo organizuoti kultūrinius, meno ar kitus renginius.

Taigi, pagal tokius rezultatus matome, kad savanoriaujančių sporto renginiuose Lietuvoje yra mažuma – turbūt tuo pasižymi tik Sporto savanorių sąjunga. 🙂

Visą straipsnį galite perskaityti alfa.lt svetainėje šioje nuorodoje.

Dar kartą sveikiname šios gražios šventės proga ir linkime dar ilgai palaikyti savanoriškumo veiklą bei jo idėjas.

Gruodžio 3 d. susirinkimo atgarsiai

Apie 30 aktyviausių Sporto savanorių sąjungos narių ir gerbėjų penktadienio popietę rinkosi į sąjungos susirinkimą.

Jo pradžioje sąjungos pirmininkas Saulius Kavaliauskas užsiminė, kad oficialiai Sporto savanorių sąjunga turi du gimtadienius (susibūrimo dieną – 2005 12 29 – ir sąjungos įregistravimo dieną – 2008 02 08) ir nėra tinkamai pažymimas nei vienas iš jų. Bendru sutarimu nutarta, kad oficiali Sporto savanorių sąjungos gimimo diena bus minima vasario 8-oji.

S. Kavaliauskas pristatydamas besibaigiančių metų renginius didelį dėmesį atkreipė į juose iškilusias problemas – vidinį sąjungos narių skilimą, konfliktines situacijas su Lietuvos krepšinio federacija (dėl savanorių maitinimo ir saugumo problemų). Taip pat atkreiptas dėmesys ir į kai kurių renginių organizatorių netinkamo požiūrio į savanorystę (dažnai savanorius supranta tik kaip pigią/nemokamą darbo jėgą) ir savanoriško darbo kokybės svarbos nesupratimo.

Vėliau sąjungos pirmininkas pristatė šiuo metu žinomus kitų metų planus – tarp jų svarbiausią vaidmenį sudarys trejos tarptautinės Lietuvos futbolo rinktinės rungtynės, Kaune vyksiančios SELL studentų žaidynės bei Europos krepšinio čempionatas, kuris vyks net šešiuose Lietuvos miestuose (planuojama, kad kiekviename mieste dirbs apie 250 savanorių).

Didelis dėmesys susirinkimo metu buvo skirtas savanorių deklaracijos dėl sporto savanorių statuso Lietuvoje sukūrimui. Nutarta, kad tokia deklaracija labai svarbi savanorio statusui Lietuvoje įtvirtinimui. Tai ypač svarbu žinant, kad 2011 metai bus paskelbti Europos savanorių metais. Nuspręsta, kad deklaracija bus paskelbta kitų metų vasario 8 dieną. Būtent šią dieną nutarta organizuoti visuotinį Sporto savanorių sąjungos susirinkimą. Vasario 8 d. mes taip pat paminėsime savo oficialią trejų metų sukaktį.

Gruodžio 5 dieną minima tarptautinė savanorių diena. Šia proga pasveikinęs pirmininkas pakvietė visus susirinkimo dalyvius vaišintis arbata su sausainiais. 🙂

P.S. Šio susirinkimo metu buvo oficialiai pristatyta ir atnaujinta sąjungos svetainė.